26 Bir Šv. Pertro ir Povilo atlaidai birželio 29 d.
Šv. Petras ir Povilas – Jėzaus pasekėjai, tą pačią dieną pasmerkti mirti.
Šv. Petras (prieš Jėzaus krikštą Simonas) ir jo brolis Andriejus (irgi apaštalas) buvo žvejai. Jėzus, pamatęs juos bežvejojančius pakvietė būti „žmonių žvejais“. Simoną Jėzus pavadino Petru (graikiškai „uola“) ir paskyrė jį apaštalų vyresniuoju. Vėliau Petras tapo Romos vyskupu. Po Jėzaus mirties skleidė krikščionybę Jeruzalėje, Antiochijoje ir Romoje. Nerono įsakymu už tokią veiklą nukryžiuotas žemyn galva 67 metais.
Šv. Petras vaizduojamas pagyvenęs, su barzda, laikantis du raktus nuo rojaus vartų vienoje rankoje ir knygą – evangeliją kitoje.
Šv. Povilas (prieš krikštą Saulius) nepažinojo Kristaus, bet įtikėjo po jo mirties. Rašė pamokslus ir dalį Naujojo testamento (laiškus bendruomenėms). Manoma, kad jis buvo nužudytas kartu su Šv. Petru tą pačią dieną Romoje. Kai kur nužudymo data fiksuojama – birželio 29 d.
Šv. Povilas (lotyniškas vardas Paulius „mažylis“) vaizduojamas liesas, smulkus. Vienoje rankoje jis laiko knygą, kitoje – kalaviją, kuriuo buvo nužudytas.
Nuo birželio 29-osios pradeda trumpėti dienos. Šiuo metu kaimuose prasideda didžiosios šienapjūtės.
Petrinės lietuvių liaudyje buvo švenčiamos panašiai kaip ir Joninės. Jaunimas nemiegodavo ištisą naktį. Ypatingos linksmybės vykdavo paupiuose. Ten vaikinai rodydavo savo jėgą – kilnodavo rąstus ir kalades, traukdavo virvę.
Kadangi Petras buvęs žvejys, šią dieną įvairiose Lietuvos vietose vykdavo žuvų turgūs. Tikėta, kad Petrinių naktį tinklai virsta šilkiniais, o į juos įkliuvusios žuvys – auksinėmis.
No Comments