06 Gru II ADVENTO SEKMADIENIS
Advento pradžioje mums pateikiamas Jono Krikštytojo paveikslas stebina savo atšiauriu paprastumu, kuris leidžia jį sulyginti su jau žinomais pranašais.
Jonas, skelbdamas atsivertimo krikštą, sulaukęs didelio populiarumo, nepamiršta atkreipti savo klausytojų dėmesio, kad po jo ateina galingesnis.
Pagundai savimi užstoti skelbiamą tiesą yra labai paplitusi. Jai pasiduoda tiek politikai, tiek visuomenės veikėjai, tiek pačias paprasčiausias pareigas užimantys žmonės.
Pasakojimas apie ateinantį Dievo Sūnų yra kitoks.
Jonas Krikštytojas pasitraukia iš miesto, kuriame, atrodytų, kaip tik būtų galima sulaukti daugiau klausytojų, į nuošalią vietą. Tai išties prasminga, nes kaip tik tie, kurie ateis pas jį į dykumą, bus tikrai išsiilgę ir verti išgirsti Dievo žodį.
Tikriausiai, šių dienų žmonėms reikia pamėginti suvokti šį dykumos įvaizdį, kaip susitikimo su Dievu išraišką. Tada mūsų vienatvė įgalina mus susitikti su kitais žmonėmis.
Tyloje žodžiai apvalomi nuo jiems priskiriamos reikšmės ir įgauna savo tikrąją prasmę.
No Comments