II GAVĖNIOS SEKMADIENIS

01 Kov II GAVĖNIOS SEKMADIENIS

2015 03 01

Šv. Mišios (Suma) 10:00 val. 
Šv. Mišios (Jaunimo) 12:00 val. 

Pr 22,1-2. 9. 10-13. 15-18; Rom 8, 31–34; Mk 9, 2–10

 (Šaltinis katalikai.lt)

Klausantis Petro žodžių “Rabi, gera mums čia būti,” neįmanoma negalvoti apie tai, jog iš tų pačių lūpų pasigirs: “Aš nepažįstu to žmogaus.”
Pasikeitęs, nežemiškos šviesos nutviekstas Kristaus veidas apaštalus stebina ir džiugina, nes ši vizija pilnai atitinka jų lūkesčius, siekius, svajones. Tuo tarpu pažeminto, kenčiančio, erškėčiais apvainikuoto Kristaus veidas juos glumina, baugina, piktina. Tada mokiniai nebeatpažįsta Jėzaus, nes tai nebesuderinama su jų lūkesčiais.
Tada, kai arti nematome spindinčio Viešpaties veido, Jis prabyla į mus. Tada reikia nepabėgti. Tada neturime teisės išduoti savo tikėjimo. Šalia Kristaus privalome likti ir tuomet, kai Jo veidas atrodo nepatrauklus ar net įsivaizduojame, kad Jo visiškai nėra.
Krikščionis paliudija savo tikėjimą tuomet, kai sugeba pasakyti Taip, aš pažįstu šį Žmogų ne tik ant Atsimainymo kalno, bet ir ant Golgotos.
Reikia rasti savyje tvirtumo ir išminties pripažinti savo priklausomybę Kristui taip pat ir tuomet, kai tas buvimas atrodo per-daug reikalaujantis, nepatogus ar netgi paneigia mūsų lūkesčius.
Ko gero, pats teisingiausias ir daugiausiai paguodos nešantis liudijimas mūsų mirties valandą būtų toks: Aš niekada neišdaviau savo Viešpaties.
Nors, tiesą sakant, neišduoti Jo kartais taip sunku…
Ypač tuomet, kai tenka nusileisti iš aukštybių…