Gruodžio trečiąją buvo labai šalta. Tą vakarą, mažoji Amelija išbėgo iš namų vienplaukė ir skubanti. Kai kur, aplinkiniuose namuose, spindėjo lemputės, iš Juozuko namų sklido obuolių pyrago kvapas, o viename lange matėsi pūkuoto katino siluetas. Kur Amelija taip skubėjo? Mergaitė skubėjo priklijuoti gėlytės – gerojo darbo prie širdies, kabančios ant Šv. Jono Pauliaus II koplytėlės lango. O šis gerasis darbas buvo – Amelijos nupiešta atvirutė ir įmesta į kaimynės Loretos pašto dėžutę. Atvirutėje buvo užrašas: „Jūs esat pati mylimiausia mano kaimynė, draugė ir bandelių kepėja”. Amelija svajojo, kad atėjus Šv. Kalėdoms, tų širdies gėlelių bus tiek daug, kad užgimęs mažasis Jėzus krykštaus iš džiaugsmo!