04 Sau VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI)
Kaip dažnai paveikslėliuose vaizduojami per dykumą keliaujantys išminčiai, žvelgiantys į prieš juos spindinčią žvaigždę!… Iš tiesų tarp blyksnio kelionės pradžioje ir šviesos, kelionę baigiant, tęsiasi ilgas, atrodytų, begalinis, kelias, pilnas vargų ir kančios, žinoma, pilnas abejonių, nuovargio, pasimetimo, nusivylimų ir vilčių.
Didžiąją savo kelionės dalį išminčiai nuėjo, jei galima taip sakyti, tamsoje. Jiems reikėjo ieškoti, klausinėti, rinkti informaciją. Vienintelis jų šviesos šaltis buvo viduje paslaptingos žvaigždės įžiebtas troškimas rasti Išganytoją.
aaaaaaaaaaaaaaaaa
Ieškojimas niekuomet nėra panašus į triumfo žygį. Jam reikia ne kartą viską pradėti iš naujo, nesitikint iškilmingų įvertinimų ir džiaugsmo šūksnių.
Svarbu ištverti, nepasiduoti, nenusivilti nepatogumais ir nesistengi pabėgti ten, kur, iš pirmo žvilgsnio, žadama patogesnė užuovėja ir nesusivilioti žadamu laikinu užmokesčiu.
Svarbu ištvermingai keliauti pirmyn ir tada, kai viskas atrodo nenaudinga, absurdiška, neįmanoma.
Prieš pamatant, atpažįstant, pagarbinant reikia pakelti tamsą, vienatvę, tuštumą, tylą, nuovargį, šaltį.
No Comments