Pelenų diena 2014 03 05 – Šventojo Jono Pauliaus II

Pelenų diena (Gavėnios pradžia)

Mišios 1800 val.
(Kauno Jono Pauliaus II gimnazija, Baltų pr. 103, 2 aukštas, aktų salė)

Pelenų diena – tai gavėnios pradžia. Ši diena pažymėta ypatingos atgailos dvasios, kai išreiškiamas asmeninis žmogaus troškimas atsiversti ir sugrįžti pas Dievą.
Svarbiausias Pelenų dienos akcentas yra pelenų barstymas, simbolizuojantis ne tik gavėnios, kaip atgailos, laikotarpio pradžią, bet ir nusižeminimą bei nuoširdų siekį atsiversti ir tikėti Evangelija.

Kada ji atsirado ir kuo ypatinga?

Pelenų diena, kaip gavėnios pradžia, pirmą kartą paminėta VI a., o nuo VIII a. Romoje vyksta popiežiaus vadovaujama Pelenų dienos procesija. Anuomet ji prasidėdavo Šv. Anastazijos bazilikoje, esančioje Palatino kalno papėdėje, ir baigdavosi Šv. Sabinos bazilikoje Aventino kalno viršuje. Ši tradicija gyvuoja ir šiandien. Pelenų dieną popiežius su procesija eina nuo Šv. Anzelmo į Šv. Sabinos baziliką, kur aukoja šv. Mišias ir barsto pelenus.
Pelenų barstymo arba galvos pasibarstymo pelenais pradžios reikia ieškoti dar Senajame Testamente ir ankstyvosios krikščionybės atgailos apeigose. Nuo maždaug X a. pelenų barstymas tampa privalomas visai krikščionių bendruomenei. Šiandieninė pelenų dienos liturgija yra išlaikiusi senus tradicinius elementus: pelenų barstymą ir griežtą pasninką, kai susilaikoma ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto (leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, kitus du kartus lengvai užkąsti). Pagal Bažnyčios nuorodas, „abstinencijos įstatymas (t.y. susilaikymas nuo mėsiško maisto) saisto asmenis, sulaukusius keturiolikos metų amžiaus; o pasninko įstatymas įpareigoja visus pilnamečius iki pradėtų šešiasdešimtųjų metų“ (Plg. Kanonų teisės kodeksas 1252).

Ką simbolizuoja pelenai?

Pelenų simbolika plati. Pelenai dažniausiai siejami su dulkėmis ir reiškia žmogaus nuodėmę ir trapumą. Jau Senajame Testamente sutinkame daug užuominų apie pasibarstymą pelenais arba dulkėmis kaip atgailos ir gedulo išraišką (Joz 7,6; 2Sam 13,19, Ez 27,30; Job 2,12 ir 42,6.). Pirmųjų amžių krikščionys perėmė šią praktiką.

Apibendrinant, pelenai simbolizuoja:

myriop einačio žmogaus silpną ir trapų būvį bei jo tuštybę;
nusidėjusio žmogaus būklę;
atgailą ir gedulą;
maldas ir karštą troškimą, kad Dievas ateitų žmogui į pagalbą;
prisikėlimo troškimą, turint omenyje tai, kad visi žmonės kviečiami dalyvauti Kristaus prisikėlime.
Pasibarstyti pelenais – tai tarsi atlikti viešą išpažintį. Kitaip tariant, pasibarstymas pelenais yra viešas atgailos aktas, kuris per tą dulkėtą medžiagą įspėja apie Dievo teismą, bet taip pat primena jo gailestingumą. Tas, kuris pripažįsta savo menkumą, išgirsta nugalėjusio nuodėmę ir mirtį Mesijo pažadą: „[Viešpats] pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. Paskelbti Viešpaties malonės metų, – mūsų Dievo atpildo dienos, paguosti visų liūdinčiųjų. Suteikti liūdintiems Zione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoje bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, kad apreikštų jo šlovę.“ (Iz 61,1-3).

Kaip vyksta pelenų barstymas?

Sekant dar iš XII a. ateinančia tradicija, pelenai paruošiami deginant praėjusių metų pašventintas verbų šakeles. Pelenų palaiminimas ir barstymas vyksta šv. Mišių metu po homilijos. Mišių dalyviams kunigas užberia ant galvos žiupsnelį pelenų arba ant kaktos pelenais daro kryžiaus ženklą, pasirinktinai sakydamas šiuos Šv. Rašto žodžius: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ (Mk 1,15) arba „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“ (plg. Pr 3,19).

br. Saulius Rumšas OP


 

 Šaltinis>>

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

  • I ETAPAS: BAŽNYČIOS KRYŽIUS

    2013 m. lapkričio 4 d. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus dekretu įsteigta KAUNO ŠV. JONO PAULIAUS II PARAPIJA – tradicinė religinė bendruomenė – veikia juridinio asmens teisėmis, turi paramos gavėjo statusą. Šiuo metu parapijos teritorijos ribose gyvena virš 30 tūkstančių gyventojų, taip pat tebesikuria nauji gyvenamieji rajonai.

    PARAPIJOS TIKSLAI – skelbti Evangeliją ir gyventi pagal Ją; augti meilėje Dievui, Žmogui ir Tėvynei; šviesti, vienyti ir evangelizuoti parapijos bendruomenę; ugdyti tikinčiųjų sąmoningumą ir bendrystę, telkti bendrai maldai; kviesti piligrimystei, savanorystei; siekti parapijos ir kitų bendruomenių bendrystės; būti atviriems ir svetingiems Lietuvos ir užsienio svečiams bei piligrimams.

    PARAPIJOS VEIKLA. Nors parapija dar labai jauna, bet turi aktyvią, savanoriškomis iniciatyvomis pasižyminčią bendruomenę. Čia veikia vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų chorai. Kasmet vaikai ir jaunuoliai ruošiami Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams, jaunavedžiai – Santuokos sakramentui. Suaugusieji tikėjimo žinias gilina „Alfa“ kurse. Parapijoje veikia įvairios maldos susitikimų grupelės: „Šeima – šeimai“, „Motinos maldoje“, „Eik į savo kambarėlį“, Švento Rašto skaitymo, jaunimo ir kt., taip pat organizuojamos piligriminės kelionės, atsinaujinimo dienos, Kauno šv. Jono Pauliaus II didieji atlaidai, į parapiją kviečiami įdomūs žmonės, kurie dalinasi savo gyvenimo ir tikėjimo patirtimi. Parapijoje teikiama materialinė ir socialinė pagalba: slaugomi ligoniai, lankomi globos namų gyventojai ir kt.

    Kauno šv. Jono Pauliaus II parapija puoselėja meilę Dievui, žmogui ir Tėvynei. Organizuojamos įvairios religinės bei Valstybinės šventės:  Sausio 13-tosios, Vasario 16-tosios,  Kovo 11-tosios, Šv. Velykų, Užgavėnių, Motinos dienos, Tėvo dienos, Joninių, Liepos 6-osios, Kalėdų eglės įžiebimo, Šv. Kalėdų, Senųjų matų palydėjimo ir Naujų metų sutikimo šventes ir kt., kurios gausiai kas kart suburia parapijiečius bei svečius. Taip pat parapija aktyviai  prisideda prie dorovinių, socialinių, pilietinių bei patriotinių vertybių puoselėjimo, pasisako prieš nesąžiningumą, besaikį alkoholio vartojimą, smurtą šeimose.

    PARAPIJOS ARTIMIAUSIOS ATEITIES SIEKIS.  Pastatyti Kauno šv. Jono Pauliaus II bažnyčią, kuri dedikuojama Šv. Jono Pauliaus II asmeniui atminti ir Laisvei, kaip priminimui, kad visi „Esate pašaukti laisvei“ (Gal 5,13). Tai istorinis ir unikalus projektas Lietuvoje, kuris perteiks Katalikų bažnyčios bei Lietuvos valstybės istoriją bažnyčios take, o vidines sienas  puoš medžio širdys, kuriose savo istoriją gali įprasminti ir TU! Paaukoję 100 EUR jūs ne tik paliksite savo istorijos pėdsaką ateities kartoms, bet taip pat ir prisidėsite prie naujos bažnyčios statybų. Kurkime istoriją kartu! Aukoti galima internetu www.jonopauliausparapija.lt skiltyje „prisidėti prie bažnyčios statybų“ arba auką atnešti į parapijos raštinę.

    Bažnyčios projektą sukūrė ir iki mirties tobulino šviesios atminties architektas Algimantas Kančas. Dabar jo darbus tęsia duktė G. Kančaitė ir MB „KANČO SUDIJA“.


  • Kviečiame Jus prisidėti įgyvendinant planuojamas statybas!
    Neatverdami savo piniginės, jūs galite paremti bažnyčios statybas, skirdami

    2 proc. gyventojų pajamų mokesčio

     

    šiais būdais:

    •  užpildyti FR0512 formos 3 versiją ir pateikti / išsiųsti VMI;
    •  šią formą užpildyti ir pateikti internetu;
    •  kreiptis į parapijos raštinę, adresu Baltų pr. 44B, Kaunas (tel. +370 673 88552), kad padėtume Jums šią formą užpildyti ir išsiųsti.

    PRISIDĖTI GALĖSITE NUO 2018 m. sausio 1 dienos.