07 Vas II ADVENTO SEKMADIENIS ŠV. MIŠIOS
Jonas Krikštytojas ateinančius išganymo laikus skelbia ne miesto aikštėje, o dy-kumoje. Norėdamas pasiekti savo klausytojus, jis bėga nuo jų. Ne jis eina pas žmones, bet žmonės bėga pas jį. Jis daro viską, kad tik būtų nepopuliarus: nepataikauja, nepasakoja smalsumą sukeliančių dalykų, bet kalba šiurkščiai, neieško aptakių frazių, o jo pasakojimai ne vienam kelia šiurpą.
Ir vistiek pas jį eina žmonės…
Dievo balsas gali būti negailestingas, panašiai, kaip Jonas Krikštytojas, apnuoginantis žmonių ydas, tačiau drauge jis yra gydantis ir atleidžiantis, nešantis paguodą. Aišku tik viena: jo niekuomet neišgirsime savo darbų sūkuryje.
Taip dykuma tampa pilnatve, buvimu, bendravimu, artumu…
No Comments